ūsai

ū̃sai (sl.) sm. pl. (2) DŽ¹, DrskŽ, ūsaĩ (4) KBII51, KII72, KII166, K, FrII482, Rtr, FrnW; R227, MŽ303, N, M, L, ŠT211, KŽ 1. plaukai, augantys (ppr. vyrams) tarp viršutinės lūpos ir nosies: Apsišarmoja ūsaĩ nuo šalčio, nuo speigo JI75. Dar neauga jam ū̃sai Šlčn. Bet štai, kad ūsaĩ pirmi jau pradeda želti, ai! kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims K.Donel. Po panose, žiūrėk, jau ūsùs užsiauginęs! Nm. Ūsùs do ugdžia anas Klt. Tais laikais labai ūsùs nešiodavo Sk. Kai ūsų̃ da neturia, tai piemuo Ker. Kapt až ū̃sų ir tempt, net žandai trata Kp. Pats nedidelis, o ū̃sai didžiuliai Pb. Tie ū̃sai didžiausi, kap šamo Švnč. Ū̃sai kaip kumelės uodega Ps. Plaukai žili visi galvos, o ū̃sai da rudi Sb. Ū̃sai jo stovėdavo statūs kaip voverės Smln. Ūsai net už ausų užsirietę Gdr. Vyrus senina ū̃sai Ml. Baltrus buvo aukštas, atlašus, jau pražilęs ir rūpestingai apgenėtais ūsais A.Vaičiul. Priseis ūsùs pasidėt (nusiskusti) Plv. Ma[n] jo ū̃sai nesimaišė, galėjo del manę juos tebturėt Jrb. Bernytis jojo, ūsus kilnojo JD835. Gyreis, svainiukai, bagotas: du tarpai ūsų, barzdos vežimas NS653(Brž). Žila barzda, stati ū̃sai, jo niekam nereikia JD228. Berneli mūsų, nekraipyk ū̃sų OZ60. Mūsų sodiečiai tebėra vaikai su ūsais Blv. Jamp jau ūsẽliai dygsta LzŽ. Jo ūseliai kai barono rageliai Vlk. Moterį su ūsukais retai kada paregėsi Lš. Ateina kavalieriai, be ū̃sų, – neinam šokt Kdn. Jei nori, kad augtų ūsai, patepk iš viršaus medum, o iš vidaus vištos šūdu, vienas trauks, kitas stums, ir ūsai žels (juok.) LTR(Srj). Jei mergina švilpauja, tai jai išdygsta ūsai LTR(Vb). | Jeigu veda po ū̃sais (suaugęs vyras), tai ana eina šoktų, turi su juo kalbą Užp. Vyras jau su ūsais (suaugęs), o teip kvailai daro Pnd. Senis sukosėjo smarkiai, per ūsus kvapą šaltą pūstelėjo BsMtII37(Nm). Jai ne ū̃suosna (nepatinka), kad bobute pavadinot, ana da mat jauna statos Vdšk. Vyrui jau ū̃sai dygsta (suaugęs), o susideda su vaikais Jnš.^ Ūsų nenusvilęs, nosies nenudeginsi PPr277. Ūsuos biesas kratinį krato LTsV120(Jnš). Ū̃sai – pakusai Švnč. Dar nežinai, kur ūsai dygsta LTR(Imb). Tokių rasi, kur Stalino ūsùs sapnuoja (tautos išdavikų, teroro vykdytojų) Kbr. Tu gausi mergą su ū̃sais (juokiamasi iš to, kurio lieka pradalgio didelis pabarzdys) Dkš. Aš ponaitis kap karalaitis, mano ūsai kap patąsai (miežis) LTsV472(Dv). ║ vieta, kur auga tie plaukai: Jei ūsai niežti, gersi LTR(Auk). Kai ūsus niežti, duos arielkos Pnd. 2. PnmŽ gyvūnų šerinės ataugos, simetriškai išsidėsčiusios ant galvos (viršutinės lūpos): Vyras, šamas, vėžys ūsus turi J. Vėžį až ū̃sų ir sugauni Dv. Katinas pro ūsus kurnuoja Tr. Katė, kuriai sutrumpinti arba visiškai nukirpti ūsai, iš dalies arba visiškai praranda uoslę rš. Atbėga zuikis, ū̃sai užsirietę JD433. ║ Antš kas nors, forma primenantis tas ataugas: Dabar jau nieko [neužaugs], česnakai ūsùs raito (džiūsta) an vietos Antz. 3. E, LTEI631 bedančių banginių gomurio šonų raginės plokštelės planktonui košti.

◊ per ūsùs pū̃sti puikuotis, didžiuotis: Tik pùčia per ūsùs – baisus ponas! Klt.

ūsùs krim̃sti būti susirūpinusiam, sielvartauti: Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto, žilą galvą žemyn nulenkęs V.Krėv.

ūsùs papū̃sti didžiuotis: Pro šalį praėjo ūseliùs papū̃tęs Blnk.

ūsùs raitýti NdŽ, DŽ¹ būti patenkintam, džiaugtis, didžiuotis: Ir suprato Mykis, ko nori sūnus, ir klausydamas tik ūsus raitė V.Krėv.

ūsùs riẽsti didžiuotis: Čia piršais, čia vėlek ūsus rieti J.Marc.

ūsùs pastatýti pasidaryti išdidžiam: Svirplys pamatė, ūsus pastatė, vaitą špygom išbadė LLDI364(Ant, Rk).

ūsùs nusvìlti nukentėti: Nepulk per staigiai, ūsus nusvilsi LTR. Jis gali čia nusvilti ūsus, jei nesilaikys pritinkančio jam atstumo rš.